es

• TFA: [ès]

es (vyr. g.)

1. jis ^(lt) (sen.)

Įvardžio „es“ formos
Linksnis		Asmeninis įvardis
Vardininkas		es
Kilmininkas		jo
Naudininkas		jam
Galininkas		jin̄
Įnagininkas		juo
Vietininkas	Vi.	jamei
	Kr.	jyn
	Gr.	jamepi
	Ar.	juop
Šauksmininkas		–

Senosios žinomos įvardžio „es“ formos: es („jis“). Iš baltų-slavų prokalbės *is (palyginimui, slavų prokalbės *jь („jis, ji, tai“)), iš indoeuropiečių prokalbės *ís („šitas, jis“). Giminiškas latgalių k. is, jis, jei, lietuvių k. jis.

• Asmeniniai įvardžiai

Jotvingių kalbos asmeniniai įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai	Vienaskaita	Dviskaita	Daugiskaita
I-asis asmuo	as	muduo (vyr. g.) mudwai (mot. g. ir niek. g.)	mes
II-asis asmuo	tu	juduo (vyr. g.) judwai (mot. g. ir niek. g.)	jūs
III-iasis asmuo	es (vyr. g.) ei (mot. g.) tat (bev. g.)	jaduo (vyr. g.) jodwai (mot. g.) tadtwai (bev. g.)	ai (vyr. g.) uos (mot. g.) taty (bev. g.)

---

• TFA: [ɛs]
  •   

es

1. aš ^(lt)

Iš baltų prokalbės *ež, iš indoeuropiečių prokalbės *eǵ (iš *éǵh₂). Visos įvardžio formos (išskyrus jo formą vardininko linksnyje) yra kilusios iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *me- (manoma, kad baltų kalbose raidė „e“ pakeitė „a“ dėl irano k. įtakos): reduplikuota *me-me- → *mene → baltų prokalbės kilmininko/galininko linksnių *mane → *manen (siejama analogija su kitais galininko linksniais) → *manens (siejama analogija su kitais kilmininko linksniais) → kilmininko linksnio manis, o *manen → galininko linksnio mani. Naudininko linksnio man siejamas su senesniu jo variantu *mani. Įnagininko linksnio variantas manim imituoja vardinę i-šaknies paradigmą. Giminiškas lietuvių k. aš (archaišku eš), prūsų k. es, as, jotvingių k. as, slavų prokalbės *(j)azъ (senosios bažnytinės slavų k. азъ (azŭ), senosios rytų slavų k. ꙗзъ (jazŭ), baltarusių k., ukrainiečių k., rusų k. я (ja), bulgarų k. аз (az), čekų k. já (iš jaz), lenkų k. ja (iš jaz)), germanų prokalbės *ekan, *ek (gotų k. 𐌹𐌺 (ik), senovės skandinavų k. ek, senosios vokiečių aukštaičių k. ih, vokiečių k. ich, senosios anglų k. ic, anglų k. I), hetitų k. uk, sanskrito अहम् (ahám), senovės graikų k. ἐγώ (egṓ), lotynų k. ego, osetinų k. ӕз (æz).^[1]

Įvardžio forma mans nurodo tik priklausomybę („mano daiktas“; t.y. daiktas priklausantis man), o manis yra tikroji kilmininko linksnio forma, apimanti visas jo reikšmes. Naudininko linksnio forma manim yra naudojama pasirinktinai, dažniausiai tik su tam tikrais prielinksniais.

es - tu - viņš / viņa - mēs - jūs - viņi / viņas

Linksniavimas

Vardininkas Nominatīvs	es
Kilmininkas Ģenitīvs	manis / mans
Naudininkas Datīvs	man / manim
Galininkas Akuzatīvs	mani
Įnagininkas Instrumentālis	mani
Vietininkas Lokatīvs	manī
Šauksmininkas Vokatīvs	-

---

es

1. aš ^(lt)

Iš indoeuropiečių prokalbės *éǵh₂.

---

es

1. ledas ^(lt)

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---

es

• Veiksmažodžio ser tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3-iojo asmens vienaskaitos forma: „(jis, ji) yra“ ^(lt).

---