naikinti

• žr. pagr. f. naikinti, naikina, naikino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: naikinąs, naikinantis, naikinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: naikinęs, naikinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: naikindavęs, naikindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: naikinsiąs, naikinsiantis, naikinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: naikinamas, naikinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: naikintas, naikinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: naikinsimas, naikinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: naikintinas, naikintina.
• taip pat žr. pdlv.: naikinant, naikinus, naikindavus, naikinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: naikindamas, naikindama.
• taip pat žr. bdn.: naikinte, naikintinai.
• Skiemenys: nai-kin-ti

naikinti

1. daryti, kad išnyktų, nebebūtų
   • Ugnis viską naikina.
2. daryti nebegaliojantį
   • Naikina įstatymus, potvarkius.

• žr. pagr. f. vyr. g. naikintas, mot. g. naikinta.

naikinti

1. tas, kurį naikino

<= naikinti, naikina, naikino