Biofizika

Biofizika (gr. bios 'gyvybė, gyvenimas' + gr. physike, physis 'gamta') – tarpdisciplininis mokslas, biologijos problemas tiriantis fizikos bei chemijos metodais. Biofizika tiria biologinių procesų, vykstančių biologinėse sistemose (molekulėse, ląstelėse, organizmuose, ekosistemose) fizinę ir cheminę prigimtį.

Pirmą kartą sąvoką biofizika pavartojo Karlas Pirsonas 1892 m.^[1], tačiau kaip mokslas biofizika atsirado XX amžiuje, tam didelės įtakos turėjo informatikos raida. Biofizikai dirba fiziologijos, biochemijos, medicinos ir molekulinės biologijos srityse.

Istorija

Lyginant su kitomis biologijos ir fizikos šakomis biofizika yra palyginti nauja ir todėl vis dar vystosi. Pirmieji biofizikos tyrimai buvo atlikti 1840 m. Berlyno fiziologų mokyklos grupės, tarp jų buvo Hermanas Helmholcas, Ernstas Heinrichas Vėberis, Carl F.W. Ludwig ir Johannes Peter Müller.^[2] Pirmasis Biofizikos mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas 1919 m. Maskvoje, o pirmasis Pasaulio biofizikų kongresas įvyko 1939 m. Niujorke.^[3]

Biofizikos sritys

Pagal UNESCO nomenklatūrą biofiziką sudaro šie skyriai:^[4]

2406.01 Bioakustika (komunikacija ir lokacija oro ir vandens aplinkoje)
2406.02 Bioelektra (membranų potencialai, elektriniai informaciniai ir integraciniai reiškiniai)
2406.03 Bioenergetika (energijos gavyba, kiti energiniai ir šiluminiai reiškiniai)
2406.04 Biomechanika
2406.05 Biooptika (bioliuminescencija, rega ir reginės informacijos apdorojimas)
2406.06 Medicininė fizika (diagnostikos ir fizioterapijos metodai, patogenezės tyrimai)
2406.99 Kita
- 2406. Sudėtingų sistemų biofizika (sistemogenezė, evoliucija, individualusis vystymasis, biosistemų organizacijos lygiai)
- 2406. Sensorinių sistemų biofizika (psichofizika)
- 2406. Gyvenamosios aplinkos biofizika (ekologinė biofizika)
- 2406. Periodinių reiškinių biofizika (bioritmologija)
- 2406. Vystymosi ir evoliucijos biofizika
- 2406. Metabolizmo biofizika (medžiagų pernaša, hemodinamika, termoreguliacija)

Taip pat:

Biofizika Lietuvoje

Biofizika Lietuvoje atsirado XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, Kauno medicinos institute ir Vilniaus universitete.^[5]

Nuorodos

D. Kirvelio „Biofizika“ Archyvuota kopija 2004-05-17 iš Wayback Machine projekto.
Biofizika ir jos perspektyvos Lietuvoje Archyvuota kopija 2005-04-15 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai

↑ Roland Glaser. Biophysics: An Introduction. Springer, 2012. 1 p. ISBN 978-3-642-25212-9.
↑ Donald R. Franceschetti. Applied Science – 5 Volume Set. SALEM PressINC, 2012, 234 p. ISBN 978-1-58765-781-8.
↑ Mokslo ir technikos raida Lietuvoje: mokslo istorikų konferencijos pranešimai. Vilnius: Technika, 2008, 12 T., 188 p.
↑ Proposed international standard nomenclature for fields of science and technolocy
↑ Biofizika ir jos perspektyvos Lietuvoje Archyvuota kopija 2005-04-15 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2014-05-28

Šis straipsnis apie biofiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[Glaser2012-1] Roland Glaser. Biophysics: An Introduction. Springer, 2012. 1 p. ISBN 978-3-642-25212-9.

[Franceschetti2012-2] Donald R. Franceschetti. Applied Science – 5 Volume Set. SALEM PressINC, 2012, 234 p. ISBN 978-1-58765-781-8.

[3] Mokslo ir technikos raida Lietuvoje: mokslo istorikų konferencijos pranešimai. Vilnius: Technika, 2008, 12 T., 188 p.

[UNESCO-4] Proposed international standard nomenclature for fields of science and technolocy

[5] Biofizika ir jos perspektyvos Lietuvoje Archyvuota kopija 2005-04-15 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2014-05-28

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]