Belizas

Kitos reikšmės – Belizas (reikšmės).

Belizas

angl. Belize


Vėliava	Herbas

Himnas: „Laisvųjų žemė“

Belizas žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Belmopanas

Didžiausias miestas

Belizas

Valstybės vadovai
• Karalius
• Generalgubernatorius
• Ministras Primininkas

Karolis III
Froyla Tzalam
Johnny Briceño

Plotas
• Iš viso
• % vandens

22 966 km² (146)
0,7 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

374 651 (179)
12,53 žm./km² (169)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
2,30 mlrd. $ (167)
8 400 $ (74)

Valiuta

Belizo doleris (BZD)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -6
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Jungtinės Karalystės
1981 m. rugsėjo 21 d.

Interneto kodas

.bz

Šalies tel. kodas

501

Kirčiavimas

Beli̇̀zas^[1]

Belizas – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Meksika šiaurės vakaruose, Gvatemala vakaruose ir pietuose, Karibų jūra rytuose.

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Karibų istorija ir Belizo istorija.

Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika (Majai)

Teritorijoje nuo apie 300 m. pr. m. e. iki 900 metų klestėjo majų civilizacija. 1502 m. čia atvyko Kristupas Kolumbas ir, ispanams 1509–1524 metais nukariavus Centrinę Ameriką, šiaurinė dabartinio Belizo dalis buvo prijungta prie Naujosios Ispanijos (Meksikos), o pietinė – prie Gvatemalos karalystės.

Nepaisant to, kad Belizas yra žemyninėje Centrinės Amerikos dalyje, jo pokolonijinė istorija yra labai tampriai susijusi su Karibų istorija. XVII a. pradžioje iš Jamaikos salos į Belizo pakrantes pradėjo keltis anglų piratai ir kolonistai, 1638 metais įkūrę pirmą gyvenvietę. Tuo metu buvo kuriamos cukranendrių plantacijos, kertami miškai, darbui vežami juodaodžiai vergai. XVII–XVIII amžiuje dažnai vyko anglų ir ispanų ginkluoti konfliktai, ir ispanai pakrantėje visiškai prarado kontrolę.

1742–1884 m. teritorija buvo valdoma iš britų Jamaikos. Rimčiausią pergalę anglai pasiekė 1798 metais, kai su britų laivyno pagalba sumušė ispanų administracijos kariuomenę. 1838 metais panaikinta vergovė, 1840 metais teritorija pavadinta Britų Hondūru (taip vadintas iki 1973 m.), o 1862 metais oficialiai paskelbta Jungtinės Karalystės kolonija.^[2] 1884 m. tapo atskira Jungtinės Karalystės kolonija.

1954 m. paskelbta karūnos kolonija su ribota autonomija. 1964 metais Britų Hondūrui suteikta savivalda. 1961 metais uraganui nusiaubus sostinę Belizą, 1970 metais sostinė perkelta į naujai įkurtą Belmopaną. 1973 šalis pavadinta Belizu, o 1981 rugsėjo 21 dieną paskelbta nepriklausomybė. Pretenzijas į britų valdomą teritoriją reiškė Gvatemala, dėl to teritorijos nepriklausomybės paskelbimas ilgai atidėliotas. Gvatemala Belizo nepriklausomybę pripažino tik 1992 m.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Belizo politinė sistema.

Santvarka – konstitucinė monarchija, galioja 1981 metų konstitucija.^[2] Valstybės vadovas – Jungtinės karalystės karalius, kurį atstovauja generalgubernatorius. Faktiškai aukščiausioji vykdomoji valdžia yra ministrų kabinetas, kurio vadovas yra faktinis valstybės vadovas. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinė Asamblėja (National Assembly), sudaryta iš dviejų rūmų – Senato ir Atstovų Rūmų. 8 senatorius penkerių metų kadencijai skiria generalgubernatorius, 29 Atstovų Rūmų nariai renkami tiesiogiai penkeriems metams.

Svarbiausios partijos – Jungtinė liaudies partija, Jungtinė demokratų partija. Nuo 2008 m. šalies ministru pirmininku dirba Dean Barrow, kuris taip pat vadovauja Jungtinei demokratų partijai.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Belizo rajonai.

Belizas suskirstytas į 6 rajonus (district):

Belizo,
Kajo (Cayo),
Korosalio (Corozal),
Orendž Volko (Orange Walk),
Stan Kryko (Stann Creek),
Toledo

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Belizo geografija.

Belizas įsiterpęs Karibų jūros pakrantėje į pietus nuo Jukatano pusiasalio. Palei Belizą Karibų jūroje plyti ilgiausias Vakarų pusrutulyje (290 km) Belizo barjerinis rifas, kurį sudaro 425 koralų salos ir atolai. Rifas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Didžiausios salos – Turnefo salos, Ambergriso Sala. Šiaurinėje šalies dalyje vyrauja vietomis pelkėtos lygumos, tankiai apaugusios mišku. Pietinėje dalyje iškilę Majų kalnai, kuriuose yra aukščiausia šalies vieta – Doilz Delaitas (1124 m).

Didžioji Žydroji skylė Belizo barjeriniame rife

Šalyje vyrauja du skirtingi kraštovaizdžiai: su Meksika Besiribojanti šiaurė – pelkėta (ypač pakrantėje) lyguma, pietūs – pamažu aukštėjančios ir virstančios kalnagūbriais savanos. Per 40 proc. Belizo apaugę subtropiniais miškais, pasižyminčiais vertingų medžių gausa. Kokskomo kalnuose yra pirmasis pasaulyje jaguarų draustinis.

Ilgiausia upė – Belizas (290 km), ji susidaro susiliejus Mopano ir Makalio upėms. Šiauriniu paribiu teka Hondas, pietiniu – Sarstūnas, o centrinėje dalyje gausu neilgų vandeningų upių, tekančių iš Majų kalnų į jūrą. Pakrantėse yra nedidelių, vietomis druskingų lagūnų.

Klimatas jūrinis tropinis. Metų bėgyje temperatūra laikosi apie 24-27 °C, kalnuose vėsiau. Metinis kritulių kiekis svyruoja tarp 1350 mm šiaurėje ir 4500 mm pačiuose pietuose. Drėgniausi mėnesiai yra rugsėjis, spalis ir lapkritis, sausiausi – vasaris, kovas ir balandis. Lietinguoju laikotarpiu Belize dažni uraganai, ne kartą smarkiai nusiaubę šalį.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Belizo ekonomika.

Belize randama naftos, boksito, aukso. Svarbiausios ūkio šakos – turizmas, prekinis žemės ūkis; tradicinė šaka – cukraus gamyba. Taip pat gaminamas romas, alus, citrusų sultys, cigaretės, mineralinės trąšos, drabužiai bei avalynė.

Dirbamoji žemė sudaro 4 % teritorijos, vyrauja dideli ūkiai, pagrindinis augalas – cukranendrės.

Užsienio prekybos balansas neigiamas. Svarbiausi prekybos partneriai – JAV, Jungtinė Karalystė, Meksika.

Belizas yra viena populiariausių jurisdikcijų, kuriose registruojamos ofšorinės įmonės.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Belizo demografija.

Belizas yra rečiausiai gyvenama Centrinės Amerikos valstybė. Didžioji dauguma gyventojų susitelkę Karibų jūros pakrantėje ar netoli jos, taip pat Belizo upės baseine. Rečiausiai gyvenami Majų kalnai bei kitos sritys šalies vakaruose bei pietuose.

Šalis pasižymi marga etnine sudėtimi:

metisai – 45 %
kreolai – 30 %
majai (jukatekai, kekčiai, mopanai) – 11 %
garifūnai (juodaodžių ir indėnų palikuonys) – 7 %

Valstybinė kalba anglų, bet yra nemažai kalbančių kreolų bei ispanų kalbomis. 1998 metais 24,5 % suaugusiųjų buvo neraštingi.

Pagrindinė religija – katalikybė (išpažįsta 58 % gyventojų), yra anglikonų (12 %), metodistų (6 %), menonitų (4 %), septintosios dienos adventistų (3 %).

Taip pat žiūrėkite: Sąrašas:Belizo miestai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Belizo kultūra.

Dėl margos etninės sudėties Belizo kultūra nevienalytė – Karibų jūros pakrantės, kur gyvena daugiausia kreolai ir garifūnai, kultūra artimesnė Karibų jūros regionui. Šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose gyvenantys indėnai ir metisai yra artimesni Lotynų Amerikos kultūrai. Be to, centriniuose rajonuose gan izoliuotai gyvenantys menonitai turi savitą, pagal protestantiškus idealus suformuotą kultūrą.

Tradicinėje Belizo virtuvėje vartojama daug vaisių, patiekalų iš ryžių, kukurūzų, manijoko, jamso, pupelių.

Populiariausios sporto šakos Belize yra dviračių sportas, futbolas, krepšinis, tinklinis. Tiesa, Belizo sportininkai nėra laimėję olimpinių medalių ir tik 2 medalius Panamerikos žaidynėse.

Mokslas privalomas ir nemokamas 6–14 metų vaikams. Nuo 1986 metų veikia Belizo universitetinis koledžas.