Kėnėjės Liaudėis Respoblėka

中华人民共和国 Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó
Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas vieleva Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gerbs
Valstībėnis gimnos: Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gimnos
Valstībėnė kalba	Kėnu
Suostėnė	Pekins
Dėdliausis miests	Šanchajos
Valstībės vaduovā	Si Dzinpings Prezidėnts Li Kečiangs Premjers
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	9 596 961 km² (4) 2,8%
Gīventuoju  - 2023 m. (pruogn.)  - Tonkoms	1 411 750 000 (2) 145 žm./km² (83)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2023 m. (pruogn.) 17 701 mlrd. $ (2) 12 541 $ (71)
Valiota	Ženminbi Juanis
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +8 netaikuoma
Naprīgolnoms Paskelbta	Pėlėitėnė vaina 1949 m. spalė 1
Interneta kuods	.cn
Šalėis tel. kuods	86

Kėnėjės Liaudėis Respoblėka (sotrompėntā tėisiuog Kėnėjė) īr valstībė rītū Azėjuo, ontra dėdliausė valstībė svietė vagol gīvėntuoju skaitlio pu Indėjės ė ketvėrta vagol dėdoma. Ana tor robežio so Afganėstano, Butano, Mianmaro, Indėjė, Kazakstano, Kirkizėjė, Laoso, Monguolėjė, Nepalo, Šiaurės Kuoriejė, Pakėstano, Rosėjė, Tadžikėjė ė Vietnamo.

Kėnėjė īr vėinpartėnė socēlėstėnė respoblėka, katrou valda vėinėntėlė šalie legalė Kėnėjės kuomonėstu partėjė. Šalės īr vėina ėš penkiū pastuoviū JT Saugoma Tarības nariū. Īr vėina ėš Azėjės infrastruktūras investėcėju banka, Šėlka kelė fuonda ė Naujuojė vīstėmasė banka vėina ėš ikorieju. Tēpuogė īr BRICS, G20, APEC, Šanchajaus bendradarbiavėma organizacėjė ė Rītū Azėjės vėršūniu sosėtėkėma narie. Tor kondoulėniū gėnklū ė vėina magtīngiausiu armėju svietė. Dėdlesni biodžeta vainuos pramuonē tor tėktās JAV.

Kėnėjės komunėstams nugaliejos Kėnėjės cėvėlėnie vainuo, 1949 m. Kėnėjės komunėstu partėjės līderis Mauo Dzeduns paskelbė, ka ikor Kėnėjės Liaudėis Respoblėka. Nu tou čiesa Kėnėjė īr palėkosė vėinpartėnė suocēlėstėnė šalės. Valdont Mauo Dzedunou šalie bova ivests tuotalėtarėnis valdīms, pasėžīmiejės inteligentėjės ė koltūras persekiuojėmo (īpatėngā per Koltūrėnė revoliucėjė), akuonuomėnėm klaiduom, diel katrū tonkiausē nu bada pasėmėrė 20-30 mėlėjuonu žmoniū.

Paskiau i valdė atiejė Deng Siaopins, Kėnėjuo atsėrada daugiau liousoma, pradietė akuonuomėnē partvarkīmā, planėnė akuonuomėka keitama i mėšrė. Kėnėjup palėikt pruoblemas so demuokratėjė, skaidromo, žmuogaus teisėm, kāp antās spauduos liousoms, vieras liousoms ėr etnėnė līgībė.

Kėnėjės LR īr skėrstuoma i pruovincėjės, autuonuomėnius regijuonus, specēlius adminėstracėnius regijuonus ė ėšskirtūsius miestus.

• Anhui (安徽)
• Fudzians (福建)
• Gansu (甘肃)
• Guangdongs (广东)
• Guidžou (贵州)
• Hainans (海南)
• Hebėjos (河北)
• Heilongdziangs (黑龙江)
• Henans (河南)
• Hubėjos (湖北)
• Hunans (湖南)
• Dziangsu (江苏)
• Dziangsi (江西)
• Dzilins (吉林)
• Liaonings (辽宁)
• Činghajos (青海)
• Šensi (陕西)
• Šandongs (山东)
• Šanksi (山西)
• Sičuans (四川)
• Junnans (云南)
• Džedziangs (浙江)

• Guangsi džuangu (广西壮族自治区)
• Vėdėnė Monguolėjė (内蒙古自治区)
• Ningsia (宁夏回族自治区)
• Sindziangs (新疆维吾尔自治区)
• Tibetas (西藏自治区)

• Pekins (北京市)
• Šanchajos (上海市)
• Guangdžou (广州市)
• Čongčings (重庆市)
• Tiandzins (天津市)

• Honkongs (香港特别行政区)
• Makao (澳门特别行政区)

2019 m. doumenėm, 60% gīvėntuoju gīven miestūs, a pruocents pastuovē aug. Mėslėjama, ka 2030 m. Kėnėjės miestūs gal gīventė 1 mlrd. gīvėntuoju. Kėnėjuo īr daugiau kāp 160 mėlėjuonėniu miestu. Žemiau ožrašīta 20 dėdliausiu miestu šalie.

Kėnėjės civilizacėjė īr tūkstontiu metu senoma. Anuos prigavėmā:

• Kėnėšks rašts
• Irigacėnė žemdėrbīstė.
• Metalu līdėms, bruonzas nauduojėms.
• Šėlks, puopīrios, kuompasos, paraks, seismuograps, porcelians.
• Rašals.
• Presos.
• Kuonfocėjaus muokėms.

Kėnėjės LR akuonuomėka nuognē aug pastarūsiūs 3 dešėmtmėtius, vuo 2010 m. palē BVP aplenkė Japuonėjė. Tėk palē BVP vėinam gīventuojou Kėnėjė nie dėdlē baguota - 2023 m. anuos nomėnalos BVP neprigava svieta vėdorkė ė bova 12 541 JAV duolerē - bėškioka mažiau kāp Rosėjės.^[2] Nuors šalės oficēlē vėinpartėnė komunėstėnė īr, nu 1978 m. Kėnėjės akuonuomėka perėjė ėš kuomandėnės i rėnkas akuonuomėka. Šalės ėšdėrb dėdlė šmuota Svietė nauduonamu platiuos apīvuokas pruodoktu.

Paskotėnēs metās Kėnėjė īr palėkosė glabna atsėnaujėnontės energetėkas vīstėtuojė svietė. 2022 m. anuos vīstėmou ė komercēlėzacėjē ana skīrė 546 mlrd. JAV duoleriu, dėdliausė soma cielam svietė.

• Atvėrs kataluogs aple Kėnėjė (lietovėškā)

1. ↑ Beijing: China Statistic Publishing House, 2021 m.
2. ↑ „World Economic Outlook Database“, 2023 m. spalis". Terptautėnis valiotas fuonds.